Lietuvoje pirmą kartą atliktas ekologinio pėdsako tyrimas
Siekdamas skatinti mokyklų bendruomenių sąmoningumą bei prisidėti prie darnios, energiją ir aplinką tausojančios Lietuvos visuomenės kūrimo, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei elektros skirstymo bendrovė LESTO kartu su partneriais pakvietė šalies ugdymo įstaigas dalyvauti visus metus truksiančioje edukacinėje programoje „Darni Mokykla“. Programoje dalyvaujančios ugdymo įstaigos, kurių yra 70, atliko pirmąją programos užduotį – ekologinio pėdsako tyrimą.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikto ekologinio pėdsako tyrimo rezultatai buvo pristatyti Vilniuje vykusiame Programoje „Darni Mokykla“ dalyvaujančių mokyklų vadovų forume. Artimiausiu metu, apibendrinus konkrečius atskirų mokyklų duomenis, tyrimo rezultatus planuojama pristatyti visuomenei.
Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek planetos išteklių reikia tam, jog būtų patenkinti žmonijos vartojimo poreikiai. Ekologinio pėdsako tyrimas Lietuvos mokykloms parengtas pagal Austrijos mokslininkų sukurtą specialiai ugdymo įstaigoms skirtą metodiką. Kaip parodė projekte „Darni mokykla“ dalyvaujančių ugdymo įstaigų pateikti duomenys, didžiausią įtaką ekologinio pėdsako rodikliui sudaro elektros energijos suvartojimas (30 proc.), šildymas (27 proc.) bei mokinių mobilumas (18 proc.). Mažesnę įtaką ekologiniam pėdsakui daro atliekų kiekis (13 proc.), maisto suvartojimas (7 proc.), mokytojų mobilumas (4 proc.), aprūpinimas (1 proc.) bei vandens suvartojimas (0,002 proc.).
Kaip teigia iniciatyvos autoriaus Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, programa „Darni mokykla“ ragina visas Lietuvos mokyklas pasitikrinti, kiek atsakinga jų veikla ir ar mokytojai skiepija vertybes, formuojančias asmenybes, gebančias atsakingai prisiimti įsipareigojimus savo veiksmų ir savo bendruomenių atžvilgiu.
Kituose programos „Darni mokykla“ etapuose bus plėtojamos veiklos, į kurias bus įtraukti ne tik mokytojai ir mokiniai, bet taip pat ir mokinių tėvai bei mokyklų vadovai. Darnios mokyklos kūrimo kampanijos metu mokyklų bendruomenės, bendradarbiaudamos su programos vykdytojais ir partneriais, inicijuos ir įgyvendins veiklas, skirtas kurti darnios mokyklos bendruomenes.
Kiekviena ugdymo įstaiga formuos savo komandas, kurias sudarys mokytojai, mokiniai, tėvai bei administracijos darbuotojai. Šios komandos rengs savo veiksmų planus, kuriais sieks tobulinti savo veiklos organizavimą atsižvelgdamos į tris lygiaverčius darnios plėtros komponentus: aplinką; socialinius santykius bei ekonomiką.
Kaip teigia projekto „Darni mokykla“ vienos iš iniciatorių bendrovės LESTO socialinės atsakomybės projektų vadovas Paulius Stonis, kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turės galimybę į pagalbą pasikviesti darnaus vystymosi ir racionalaus vartojimo ekspertus, kurie padės mokyklų komandoms rengiant ,,Darnios mokyklos“ kūrimo planus. Šie ekspertai taip pat rengs racionalaus elektros, šilumos bei kitų išteklių vartojimo įpročius ugdančias pamokas, konkursus, kitas resursus tausoti skatinančias veiklas, į kurias bus įtraukti pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai.
Programos „Darni mokykla“ mokyklų vadovų forumo metu pranešimus racionalaus išteklių naudojimo ir aplinkos tausojimo temomis skaitė bendrovės „Mano būstas LT“, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, bendrovės LESTO, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VšĮ „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras“, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos bei kitų organizacijų ekspertai.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro bei elektros skirstymo bendrovės LESTO inicijuoto edukacinio projekto „Darni mokykla“ tikslas – prisidėti prie darnių ugdymo įstaigų bendruomenių kūrimo, gebančių veiksmingai valdyti ir naudoti išteklius, derinant aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ekonomikos vystymąsi. Projektą „Darni mokykla“ padeda įgyvendinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, bendrovės UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Mano būstas“ bei Nacionalinė vartotojų federacija.
