Per penkerius „Lietuvos energijos gamybos“ veiklos metus – daugiau vertės vartotojams ir akcininkams
Šią savaitę suėjo penkeri metai nuo dabartinės „Lietuvos energijos gamybos“ veiklos pradžios. Nuo 2011 m. rugpjūčio, kai šioje bendrovėje buvo sutelkti didžiausi šalies elektros energijos gamybos pajėgumai Elektrėnuose bei Kruonio ir Kauno hidroelektrinės, pasiekti rezultatai vartotojams leido sutaupyti milijonus eurų VIAP lėšų, o akcininkams – gauti solidžią grąžą.
„Mūsų bendrovei šie penkeri metai buvo nuolatinė transformacija siekiant veikti dar efektyviau, dar lanksčiau, dar patikimiau. Tam, kad taptume tokie, kokie esame šiandien, turėjome nueiti ilgą, pokyčių ir išskirtinių iššūkių pilną kelią – pradedant nuo sėkmingo strateginių projektų įgyvendinimo, baigiant prisitaikymu prie iš esmės pasikeitusių rinkos sąlygų“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos narė ir generalinė direktorė.
2012 m. spalio mėn. bendrovė baigė vieną didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį – pastatė ir eksploatuoti pradėjo efektyvų kombinuoto ciklo bloką (toliau – KCB). 455 MW galios dujomis kūrenamas elektros energijos gamybos įrenginys padėjo smarkiai padidinti gamybos efektyvumą bei mažinti lėšų poreikį iš visų vartotojų sumokamo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Gamindama šiuo įrenginiu vien per pirmuosius dvejus jo veiklos metus „Lietuvos energijos gamyba“ sutaupė 49 mln. eurų, kurių papildomai būtų prireikę, jei elektros energijos gamybai būtų naudoti ne tokie efektyvūs seni įrenginiai.
Per pirmuosius KCB veiklos metus bendrovė itin daug dėmesio skyrė kokybiškam jo darbui užtikrinti. Garantinio laikotarpio metu buvo sutvarkyti naujo įrenginio defektai, bloko aptarnaujantis personalas sukaupė išskirtinių jo priežiūros kompetencijų. Tai ypač praverčia 2016 m., kai po remtinos elektros energijos gamybos kvotų panaikinimo blokas veikia iš esmės kitokiu režimu, komerciniais pagrindais, mažindamas VIAP lėšų poreikį. Dažnai jis būna įjungiamas tik dienai, vartojimo piko metu, ir padeda stabilizuoti pakilusias elektros energijos kainas biržoje. Nuo metų pradžios KCB jau buvo įjungtas per 30 kartų – dukart daugiau nei pernai per visus metus.
„Keliame sau užduotį užtikrinti stabilų ir patikimą efektyviausių įrenginių veikimą, maksimaliai išnaudojant juos tam, kad ir toliau svariai prisidėtume prie subsidijų naštos vartotojams mažinimo. Tai buvo vienas mūsų pastarųjų penkerių metų veiklos prioritetų, tarp svarbiausių jis liks ir toliau“, – sako E. Čiužaitė.
Atsižvelgiant į tai, „Lietuvos energijos gamyba“ pastaraisiais metais priėmė sprendimus dėl senų ir neefektyvių gamybos įrenginių eksploatacijos nutraukimo. Pradėjus veikti KCB buvo demontuoti 3 ir 4 Elektrėnuose esančios rezervinės elektrinės blokai. Šiuo metu vyksta 1 ir 2 bloko demontavimo darbai, o iš eksploatacijos nuo šių metų jau išvesti ir 5 bei 6 blokai, taip pat vykdomi įvairūs bendrastotinių įrengimų optimizavimo darbai. „Atsisakius šių neefektyvių įrenginių smarkiai sumažėjo lėšų poreikis jų palaikymui, priežiūrai. Be to, šilumą pradėję gaminti nebe šiais įrenginiais, o 2015 m. pastatytoje biokuro katilinėje, vartotojams – Elektrėnų miestui bei aplinkiniam verslui – galime pasiūlyti konkurencingas šilumos gamybos kainas“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi bendrovės vadovė.
Visi šie pokyčiai lėmė, kad vienos Elektrėnuose pagamintos remtinos elektros energijos kilovatvalandės gamybos sąnaudos, o kartu ir joms padengti skirtos VIAP lėšos, kasmet tik mažėjo. Pavyzdžiui, 2012 m. kintamųjų gamybos sąnaudų dengimui skirtos VIAP lėšos siekė 6,3 Eur ct/kWh, o 2015 m. – 3,5 Eur ct/kWh.
Pasak E. Čiužaitės, ne mažiau svarbius pokyčius išgyveno ir didelius iššūkius įveikė ir bendrovės valdomos hidroelektrinės. 2012 m. pabaigoje buvo centralizuotas jų valdymo procesas. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, pasitelkus modernią įrangą, stabiliai veikia valdoma iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Patikimas šių elektrinių darbas yra labai svarbus užtikrinant šalies energetinį saugumą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Tuo buvo galima įsitikinti per pirmąjį 2016 m. pusmetį, kai Kruonio HAE teikiama avarinio rezervo paslauga buvo aktyvuota dvigubai daugiau kartų nei anksčiau per visus 2015 m.
Bendrovė visus penkerius metus didelį dėmesį skyrė ir veiklos organizavimo gerinimui. Į „Lietuvos energijos“ grupės įmonę „Verslo aptarnavimo centras“ buvo perkeltos pirkimų, apskaitos, darbo santykių administravimo funkcijos, į „Energijos tiekimą“ atskirta didmeninės elektros energijos prekybos veikla. Išgryninusi savo kaip gamybos įmonės veiklą šiandien „Lietuvos energijos gamyba“ gali susitelkti ties tais projektais ir procesais, kurie padeda užtikrinti gamybą mažiausiomis sąnaudomis ir už mažiausią galimą kainą vartotojams. Svarbiausi bendrovės tikslai yra susiję ir su sėkmingu susitvarkymo projektų įgyvendinimu, veiklos meistriškumo (LEAN) įrankių naudojimu bendrovės veikloje.
„Lietuvos energijos gamybos“ strateginiuose tiksluose – siekis prisidėti prie VIAP lėšų mažinimo, gamybos diversifikavimas, indėlis užtikrinant šalies energetinį saugumą. Daugelis išsikeltų tikslų jau tapo realybe, o to rezultatais gali džiaugtis visi vartotojai, mažiau mokantys už suvartotą energiją, bei solidžią grąžą gaunantys bendrovės akcininkai. Sėkminga mūsų veikla leido per pastaruosius penkerius metus išmokėti daugiau nei 95 mln. Eur dividendų“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
„Mūsų bendrovei šie penkeri metai buvo nuolatinė transformacija siekiant veikti dar efektyviau, dar lanksčiau, dar patikimiau. Tam, kad taptume tokie, kokie esame šiandien, turėjome nueiti ilgą, pokyčių ir išskirtinių iššūkių pilną kelią – pradedant nuo sėkmingo strateginių projektų įgyvendinimo, baigiant prisitaikymu prie iš esmės pasikeitusių rinkos sąlygų“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos narė ir generalinė direktorė.
2012 m. spalio mėn. bendrovė baigė vieną didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį – pastatė ir eksploatuoti pradėjo efektyvų kombinuoto ciklo bloką (toliau – KCB). 455 MW galios dujomis kūrenamas elektros energijos gamybos įrenginys padėjo smarkiai padidinti gamybos efektyvumą bei mažinti lėšų poreikį iš visų vartotojų sumokamo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Gamindama šiuo įrenginiu vien per pirmuosius dvejus jo veiklos metus „Lietuvos energijos gamyba“ sutaupė 49 mln. eurų, kurių papildomai būtų prireikę, jei elektros energijos gamybai būtų naudoti ne tokie efektyvūs seni įrenginiai.
Per pirmuosius KCB veiklos metus bendrovė itin daug dėmesio skyrė kokybiškam jo darbui užtikrinti. Garantinio laikotarpio metu buvo sutvarkyti naujo įrenginio defektai, bloko aptarnaujantis personalas sukaupė išskirtinių jo priežiūros kompetencijų. Tai ypač praverčia 2016 m., kai po remtinos elektros energijos gamybos kvotų panaikinimo blokas veikia iš esmės kitokiu režimu, komerciniais pagrindais, mažindamas VIAP lėšų poreikį. Dažnai jis būna įjungiamas tik dienai, vartojimo piko metu, ir padeda stabilizuoti pakilusias elektros energijos kainas biržoje. Nuo metų pradžios KCB jau buvo įjungtas per 30 kartų – dukart daugiau nei pernai per visus metus.
„Keliame sau užduotį užtikrinti stabilų ir patikimą efektyviausių įrenginių veikimą, maksimaliai išnaudojant juos tam, kad ir toliau svariai prisidėtume prie subsidijų naštos vartotojams mažinimo. Tai buvo vienas mūsų pastarųjų penkerių metų veiklos prioritetų, tarp svarbiausių jis liks ir toliau“, – sako E. Čiužaitė.
Atsižvelgiant į tai, „Lietuvos energijos gamyba“ pastaraisiais metais priėmė sprendimus dėl senų ir neefektyvių gamybos įrenginių eksploatacijos nutraukimo. Pradėjus veikti KCB buvo demontuoti 3 ir 4 Elektrėnuose esančios rezervinės elektrinės blokai. Šiuo metu vyksta 1 ir 2 bloko demontavimo darbai, o iš eksploatacijos nuo šių metų jau išvesti ir 5 bei 6 blokai, taip pat vykdomi įvairūs bendrastotinių įrengimų optimizavimo darbai. „Atsisakius šių neefektyvių įrenginių smarkiai sumažėjo lėšų poreikis jų palaikymui, priežiūrai. Be to, šilumą pradėję gaminti nebe šiais įrenginiais, o 2015 m. pastatytoje biokuro katilinėje, vartotojams – Elektrėnų miestui bei aplinkiniam verslui – galime pasiūlyti konkurencingas šilumos gamybos kainas“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi bendrovės vadovė.
Visi šie pokyčiai lėmė, kad vienos Elektrėnuose pagamintos remtinos elektros energijos kilovatvalandės gamybos sąnaudos, o kartu ir joms padengti skirtos VIAP lėšos, kasmet tik mažėjo. Pavyzdžiui, 2012 m. kintamųjų gamybos sąnaudų dengimui skirtos VIAP lėšos siekė 6,3 Eur ct/kWh, o 2015 m. – 3,5 Eur ct/kWh.
Pasak E. Čiužaitės, ne mažiau svarbius pokyčius išgyveno ir didelius iššūkius įveikė ir bendrovės valdomos hidroelektrinės. 2012 m. pabaigoje buvo centralizuotas jų valdymo procesas. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, pasitelkus modernią įrangą, stabiliai veikia valdoma iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Patikimas šių elektrinių darbas yra labai svarbus užtikrinant šalies energetinį saugumą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Tuo buvo galima įsitikinti per pirmąjį 2016 m. pusmetį, kai Kruonio HAE teikiama avarinio rezervo paslauga buvo aktyvuota dvigubai daugiau kartų nei anksčiau per visus 2015 m.
Bendrovė visus penkerius metus didelį dėmesį skyrė ir veiklos organizavimo gerinimui. Į „Lietuvos energijos“ grupės įmonę „Verslo aptarnavimo centras“ buvo perkeltos pirkimų, apskaitos, darbo santykių administravimo funkcijos, į „Energijos tiekimą“ atskirta didmeninės elektros energijos prekybos veikla. Išgryninusi savo kaip gamybos įmonės veiklą šiandien „Lietuvos energijos gamyba“ gali susitelkti ties tais projektais ir procesais, kurie padeda užtikrinti gamybą mažiausiomis sąnaudomis ir už mažiausią galimą kainą vartotojams. Svarbiausi bendrovės tikslai yra susiję ir su sėkmingu susitvarkymo projektų įgyvendinimu, veiklos meistriškumo (LEAN) įrankių naudojimu bendrovės veikloje.
„Lietuvos energijos gamybos“ strateginiuose tiksluose – siekis prisidėti prie VIAP lėšų mažinimo, gamybos diversifikavimas, indėlis užtikrinant šalies energetinį saugumą. Daugelis išsikeltų tikslų jau tapo realybe, o to rezultatais gali džiaugtis visi vartotojai, mažiau mokantys už suvartotą energiją, bei solidžią grąžą gaunantys bendrovės akcininkai. Sėkminga mūsų veikla leido per pastaruosius penkerius metus išmokėti daugiau nei 95 mln. Eur dividendų“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
