Pradedamas strateginių šilumos ir elektros gamybos projektų įgyvendinimas
Vilniuje ir Kaune planuojama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins 30 proc. mažesnes šilumos kainas šių miestų vartotojams. Vyriausybės pavedimu projektą vykdanti didžiausia lietuviško kapitalo energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ jau pradėjo potencialių investuotojų paiešką.
Vilniuje ir Kaune centrinio šildymo kainos iki šiol yra aukštesnės nei daugumoje kitų Lietuvos miestų, nors didelis šilumos gamybos masto potencialas turėtų užtikrinti palankiausias kainas vartotojams. Didmiesčiuose vietoje pigesnių kuro rūšių kūrenamos dujos, todėl šildymo kainą labiausiai galėtų mažinti pigesnė šilumos gamyba naudojant biokurą ir atliekas.
Nepriimtiną situaciją išspręstų naujas bazinio šilumos kiekio gamintojas – Vyriausybė energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ pavedė vykdyti šilumos ūkio modernizavimo projektus, kurių metu Vilniuje ir Kaune būtų įrengtos naujos pigesnį kurą – atliekas ir biokurą – kūrenančios kogeneracinės elektrinės. Iki šiol didesnės konkurencijos Vilniuje ir Kaune tarp šilumos gamintojų nebuvo – mažos ir smulkios naujų gamintojų iniciatyvos nesudaro reikšmingos įtakos šilumos kainoms, o taikoma šilumos supirkimo kainodara nemažina šilumos kainų.
„Naujos elektrinės spręstų net tris socialiai jautrias problemas: užtikrintų pigesnę šilumos gamybą ir mažesnes kainas vartotojams, gamintų konkurencingą elektros energiją, leistų išvengti atliekų kaupimo sąvartynuose, – dėl to projektų įgyvendinimui itin svarbus valstybės įsitraukimas“, – teigia grupę kontroliuojančiosios bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Valstybė apsisprendimą didinti savo įtaką šilumos ūkyje yra įtvirtinusi priimtomis reikiamomis šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis, atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos aprašu, kitais teisės aktais. „Lietuvos energijai“ strateginių projektų vykdytojo statusas skirtas gegužės 28 d. Vyriausybės nutarimu.
Ieškoma investuotojų
„Lietuvos energija“ jau pradėjo potencialių partnerių paiešką ir išsiuntė kvietimus dalyvauti pirminėje apklausoje, kurios metu bus įvertinta, kuo potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų elektrinių projektų. Rinkos tyrimas vyks iki liepos 23 d., vėliau įvertinus gautą informaciją, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir, planuojama, rugsėjį, paskelbta oficiali partnerių atrankos pradžia, kurią numatoma baigti dar šiemet.
„Viešo ir privataus kapitalo partnerystė užtikrins projektų skaidrumą ir geriausių praktikų taikymą – valstybė sieks išlaikyti ne mažesnę nei 51 proc. dalį projektuose, į kitą dalį gali pretenduoti investuotojai. Visus suinteresuotus ūkio subjektus kviečiame dalyvauti apklausoje ir teikti siūlymus“, – sako D. Misiūnas.
Partnerių atrankos metu bus vadovaujamasi skaidriais ir konkurenciją atitinkančiais principais, sudarys visiems potencialiems partneriams galimybes pateikti pasiūlymus.
Elektrinių nauda
Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos ir sumažintų bendrą pagaminamos šilumos kainą apie 30 proc., lyginant su pastaraisiais metais taikyta vidutine šilumos gamybos kaina, – šią naudą tiesiogiai pajustų vartotojai. Likusį šilumos poreikį padengtų nepriklausomi šilumos gamintojai ir gamtinėmis dujomis kūrenami pajėgumai.
Papildomai naujos jėgainės leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) vietinės elektros energijos per metus – tai sudaro daugiau nei 10 proc. Lietuvos poreikio. Elektra, pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir nereikėtų jos gamybos skatinimui skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų, tai leistų sutaupyti iki 170 mln. Lt per metus.
„Projektai padės spręsti ir sąvartynų problemą – šiuo metu energetinę vertę turinčios atliekos laidojamos sąvartynuose. ES direktyvoje dėl atliekų sąvartynų numatyta, kad sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas iki 35 % nuo atliekų kiekio, o nesilaikant šio reikalavimo galimos sankcijos. Dalį atliekų panaudojant šilumos gamybai būtų iš esmės sprendžiama atliekų tvarkymo problema. Atliekas kaip kurą naudoja Stokholmo, Kopenhagos, Talino ir kitų miestų, kuriuose išvystytas centrinis šildymas, gamintojai“, – sako D. Misiūnas.
Pasak jo, skaidrumą užtikrins ir tai, kad būsimų gamintojų kainas reguliuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertindama elektrinių patiriamas būtinąsias sąnaudas. Nauji projektai nepakeis susiformavusios praktikos, kuomet šilumos tiekimo veiklos organizavimas yra patikėtas vietos savivaldai.
Projektų apimtis
Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos didelės investicijos – vertinama, jos gali siekti iki 1,8 mlrd. litų, o tiksli suma paaiškės vėlesniuose projektų įgyvendinimo etapuose. Pusę sumos gali užtikrinti ES struktūrinių fondų parama, likusią dalį investuotų projekto partneriai. ES paramos lėšomis būtų tiesiogiai mažinama šilumos vartotojams tenkanti finansinė našta.
Pasirinkti geriausią šilumos ūkio modernizavimo alternatyvą leido atlikta galimybių studija, įvertinusi reikiamą įrengimų galią, investicijų apimtį. Parenkant racionaliausias alternatyvas buvo remiamasi ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) bei nepriklausomos konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ Energetikos ministerijos užsakymu atliktais vertinimais. Naujai įrengto atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių komplekso šiluminė galia Vilniuje galėtų siekti iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW, Kaune – atitinkamai šiluminė galia galėtų siekti iki 134 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 41 MW.
Tokie projektai atitinka ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projekte numatytus sprendinius, kad Vilniuje naujų kogeneracinių elektrinių, naudojančių biokurą ir atiliekas, elektrinės galios potencialas galėtų sudaryti iki 145 megavatų (MW), o Kaune – iki 53 MW.
Konkretūs būsimų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių pajėgumai paaiškės pasirinkus projektų partnerius, su kuriais, siekiant efektyviausių investicijų, būsimi techniniai parametrai bus dar kartą įvertinti, atsižvelgiant į atnaujintas atliekų kiekio, šilumos poreikio prognozes, veikiančius šilumos gamybos pajėgumus ir situaciją rinkoje.
Vilniuje ir Kaune centrinio šildymo kainos iki šiol yra aukštesnės nei daugumoje kitų Lietuvos miestų, nors didelis šilumos gamybos masto potencialas turėtų užtikrinti palankiausias kainas vartotojams. Didmiesčiuose vietoje pigesnių kuro rūšių kūrenamos dujos, todėl šildymo kainą labiausiai galėtų mažinti pigesnė šilumos gamyba naudojant biokurą ir atliekas.
Nepriimtiną situaciją išspręstų naujas bazinio šilumos kiekio gamintojas – Vyriausybė energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ pavedė vykdyti šilumos ūkio modernizavimo projektus, kurių metu Vilniuje ir Kaune būtų įrengtos naujos pigesnį kurą – atliekas ir biokurą – kūrenančios kogeneracinės elektrinės. Iki šiol didesnės konkurencijos Vilniuje ir Kaune tarp šilumos gamintojų nebuvo – mažos ir smulkios naujų gamintojų iniciatyvos nesudaro reikšmingos įtakos šilumos kainoms, o taikoma šilumos supirkimo kainodara nemažina šilumos kainų.
„Naujos elektrinės spręstų net tris socialiai jautrias problemas: užtikrintų pigesnę šilumos gamybą ir mažesnes kainas vartotojams, gamintų konkurencingą elektros energiją, leistų išvengti atliekų kaupimo sąvartynuose, – dėl to projektų įgyvendinimui itin svarbus valstybės įsitraukimas“, – teigia grupę kontroliuojančiosios bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Valstybė apsisprendimą didinti savo įtaką šilumos ūkyje yra įtvirtinusi priimtomis reikiamomis šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis, atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos aprašu, kitais teisės aktais. „Lietuvos energijai“ strateginių projektų vykdytojo statusas skirtas gegužės 28 d. Vyriausybės nutarimu.
Ieškoma investuotojų
„Lietuvos energija“ jau pradėjo potencialių partnerių paiešką ir išsiuntė kvietimus dalyvauti pirminėje apklausoje, kurios metu bus įvertinta, kuo potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų elektrinių projektų. Rinkos tyrimas vyks iki liepos 23 d., vėliau įvertinus gautą informaciją, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir, planuojama, rugsėjį, paskelbta oficiali partnerių atrankos pradžia, kurią numatoma baigti dar šiemet.
„Viešo ir privataus kapitalo partnerystė užtikrins projektų skaidrumą ir geriausių praktikų taikymą – valstybė sieks išlaikyti ne mažesnę nei 51 proc. dalį projektuose, į kitą dalį gali pretenduoti investuotojai. Visus suinteresuotus ūkio subjektus kviečiame dalyvauti apklausoje ir teikti siūlymus“, – sako D. Misiūnas.
Partnerių atrankos metu bus vadovaujamasi skaidriais ir konkurenciją atitinkančiais principais, sudarys visiems potencialiems partneriams galimybes pateikti pasiūlymus.
Elektrinių nauda
Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos ir sumažintų bendrą pagaminamos šilumos kainą apie 30 proc., lyginant su pastaraisiais metais taikyta vidutine šilumos gamybos kaina, – šią naudą tiesiogiai pajustų vartotojai. Likusį šilumos poreikį padengtų nepriklausomi šilumos gamintojai ir gamtinėmis dujomis kūrenami pajėgumai.
Papildomai naujos jėgainės leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) vietinės elektros energijos per metus – tai sudaro daugiau nei 10 proc. Lietuvos poreikio. Elektra, pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir nereikėtų jos gamybos skatinimui skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų, tai leistų sutaupyti iki 170 mln. Lt per metus.
„Projektai padės spręsti ir sąvartynų problemą – šiuo metu energetinę vertę turinčios atliekos laidojamos sąvartynuose. ES direktyvoje dėl atliekų sąvartynų numatyta, kad sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas iki 35 % nuo atliekų kiekio, o nesilaikant šio reikalavimo galimos sankcijos. Dalį atliekų panaudojant šilumos gamybai būtų iš esmės sprendžiama atliekų tvarkymo problema. Atliekas kaip kurą naudoja Stokholmo, Kopenhagos, Talino ir kitų miestų, kuriuose išvystytas centrinis šildymas, gamintojai“, – sako D. Misiūnas.
Pasak jo, skaidrumą užtikrins ir tai, kad būsimų gamintojų kainas reguliuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertindama elektrinių patiriamas būtinąsias sąnaudas. Nauji projektai nepakeis susiformavusios praktikos, kuomet šilumos tiekimo veiklos organizavimas yra patikėtas vietos savivaldai.
Projektų apimtis
Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos didelės investicijos – vertinama, jos gali siekti iki 1,8 mlrd. litų, o tiksli suma paaiškės vėlesniuose projektų įgyvendinimo etapuose. Pusę sumos gali užtikrinti ES struktūrinių fondų parama, likusią dalį investuotų projekto partneriai. ES paramos lėšomis būtų tiesiogiai mažinama šilumos vartotojams tenkanti finansinė našta.
Pasirinkti geriausią šilumos ūkio modernizavimo alternatyvą leido atlikta galimybių studija, įvertinusi reikiamą įrengimų galią, investicijų apimtį. Parenkant racionaliausias alternatyvas buvo remiamasi ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) bei nepriklausomos konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ Energetikos ministerijos užsakymu atliktais vertinimais. Naujai įrengto atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių komplekso šiluminė galia Vilniuje galėtų siekti iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW, Kaune – atitinkamai šiluminė galia galėtų siekti iki 134 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 41 MW.
Tokie projektai atitinka ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projekte numatytus sprendinius, kad Vilniuje naujų kogeneracinių elektrinių, naudojančių biokurą ir atiliekas, elektrinės galios potencialas galėtų sudaryti iki 145 megavatų (MW), o Kaune – iki 53 MW.
Konkretūs būsimų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių pajėgumai paaiškės pasirinkus projektų partnerius, su kuriais, siekiant efektyviausių investicijų, būsimi techniniai parametrai bus dar kartą įvertinti, atsižvelgiant į atnaujintas atliekų kiekio, šilumos poreikio prognozes, veikiančius šilumos gamybos pajėgumus ir situaciją rinkoje.
