Tyrimas: Net 60 proc. lietuvių mano, kad energetiko profesija šiandieninėje rinkoje yra perspektyvi
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad energetiko profesiją turintis specialistas šiandien darbo rinkoje yra patrauklus dalyvis, rodo „Baltijos tyrimų“ kovo mėnesį surengtos reprezentatyvios apklausos duomenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad ši specialybė bus labai reikalinga ir ateityje, todėl nedvejodami savo pažįstamiems siūlytų ją rinktis studijoms.
Įvairūs pastaruoju metu vykdomi nacionalinės ir tarptautinės reikšmės energetikos projektai duoda teigiamą impulsą žmonių nuomonei apie energetiko profesijos prestižą ir poreikį. Tiesiamos tarptautinės elektros jungtys, neseniai baigtas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, regionuose kylančios biokuro katilinės, didžiuosiuose miestuose planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės darbo rinkai signalizuoja, kad Lietuvos energetika išgyvena pakilimą ir šioje srityje reikia specialistų.
60 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad energetiko profesija Lietuvoje yra perspektyvi (18 proc. mano, kad ji labai perspektyvi, o 42 proc. – kad ji yra greičiau perspektyvi) ir tik 6 proc. tam nepritaria. Perspektyvia šią profesiją daugiau įvardijo didmiesčių gyventojai ir vidutines arba didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Palankiausiai į energetiko profesijos perspektyvumą žiūri darbingiausi – 30-49 metų amžiaus – respondentai. Kad energetiko profesija nei perspektyvi, nei neperspektyvi nurodė 18 proc. apklaustųjų.
„Šiandien minime Lietuvos energetikų dieną. Ši profesija atsiduria turbūt tarp tų pačių atsakingiausių, reikalingiausių profesijų, kurios gyvybiškai reikalingos valstybės ir visuomenės klestėjimui, pramonei ir ekonomikai, technologijų vystymuisi. Ši profesija – nelengva, atsakinga, reikalauja specifinių žinių ir patirties. Neabejoju, kad geriausi šios srities specialistai ir šiandien, ir ateityje neprapuls darbo rinkoje“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas.
Į klausimą, ar geram bičiuliui rekomenduotų rinktis energetiko profesiją, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų atsakė teigiamai. Gerokai daugiau linkusių rekomenduoti energetiko specialybę yra tarp didmiesčių gyventojų ir gaunančių didesnes pajamas. Neapsisprendusių, ar verta rekomenduoti šią profesiją pasitaikė daugiau tarp kaimų ir mažesnių miestų gyventojų. Trečdalis respondentų (33,5 proc.) nebuvo tikri, ar rekomenduotų energetikos studijas savo pažįstamam.
Apklausa rodo, kad palankiau į energetiko profesiją žiūri vyrai. Jie savo pažįstamiems energetiko profesiją rekomenduotų daugiau nei moterys (atitinkamai – 57,3 proc. ir 49,5 proc.). Daugiau nei trečdalis apklaustų moterų nebuvo apsisprendusios (37,3 proc.), ar rekomenduotų pažįstamam energetiko profesiją. Neapsisprendusių vyrų buvo gerokai mažiau – 28,9 proc. Palankiai energetiko profesiją Lietuvoje vertina panašus procentas vyrų ir moterų (atitinkamai – 62,8 proc. ir 56,8 proc.).
Iš arti susipažinti su kasdieniu energetikų darbu kviečiame tradiciniuose Lietuvos energetikų dienos renginiuose, kuriuos balandžio 17 ir 18 dienomis išskirtiniame Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (Rinktinės g. 2) organizuoja Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija. Muziejaus lankymas abi dienas bus nemokamas, o penktadienį kas valandą vyks ir nemokamos edukacinės ekskursijos skirtingomis temomis – nuo pasakojimo apie pirmąją Vilniaus elektrinę iki tradicinės ir alternatyvios energetikos apžvalgos. Daugiau informacijos ir renginių programa – www.nlea.lt.
Pranešime komentuotą apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko 2015 m. kovo 19-26 d. „Lietuvos energija“, UAB, užsakymu. Tyrimo rezultatai atspindi 1090 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida – plius/minus 3 proc.
Įvairūs pastaruoju metu vykdomi nacionalinės ir tarptautinės reikšmės energetikos projektai duoda teigiamą impulsą žmonių nuomonei apie energetiko profesijos prestižą ir poreikį. Tiesiamos tarptautinės elektros jungtys, neseniai baigtas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, regionuose kylančios biokuro katilinės, didžiuosiuose miestuose planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės darbo rinkai signalizuoja, kad Lietuvos energetika išgyvena pakilimą ir šioje srityje reikia specialistų.
60 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad energetiko profesija Lietuvoje yra perspektyvi (18 proc. mano, kad ji labai perspektyvi, o 42 proc. – kad ji yra greičiau perspektyvi) ir tik 6 proc. tam nepritaria. Perspektyvia šią profesiją daugiau įvardijo didmiesčių gyventojai ir vidutines arba didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Palankiausiai į energetiko profesijos perspektyvumą žiūri darbingiausi – 30-49 metų amžiaus – respondentai. Kad energetiko profesija nei perspektyvi, nei neperspektyvi nurodė 18 proc. apklaustųjų.
„Šiandien minime Lietuvos energetikų dieną. Ši profesija atsiduria turbūt tarp tų pačių atsakingiausių, reikalingiausių profesijų, kurios gyvybiškai reikalingos valstybės ir visuomenės klestėjimui, pramonei ir ekonomikai, technologijų vystymuisi. Ši profesija – nelengva, atsakinga, reikalauja specifinių žinių ir patirties. Neabejoju, kad geriausi šios srities specialistai ir šiandien, ir ateityje neprapuls darbo rinkoje“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas.
Į klausimą, ar geram bičiuliui rekomenduotų rinktis energetiko profesiją, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų atsakė teigiamai. Gerokai daugiau linkusių rekomenduoti energetiko specialybę yra tarp didmiesčių gyventojų ir gaunančių didesnes pajamas. Neapsisprendusių, ar verta rekomenduoti šią profesiją pasitaikė daugiau tarp kaimų ir mažesnių miestų gyventojų. Trečdalis respondentų (33,5 proc.) nebuvo tikri, ar rekomenduotų energetikos studijas savo pažįstamam.
Apklausa rodo, kad palankiau į energetiko profesiją žiūri vyrai. Jie savo pažįstamiems energetiko profesiją rekomenduotų daugiau nei moterys (atitinkamai – 57,3 proc. ir 49,5 proc.). Daugiau nei trečdalis apklaustų moterų nebuvo apsisprendusios (37,3 proc.), ar rekomenduotų pažįstamam energetiko profesiją. Neapsisprendusių vyrų buvo gerokai mažiau – 28,9 proc. Palankiai energetiko profesiją Lietuvoje vertina panašus procentas vyrų ir moterų (atitinkamai – 62,8 proc. ir 56,8 proc.).
Iš arti susipažinti su kasdieniu energetikų darbu kviečiame tradiciniuose Lietuvos energetikų dienos renginiuose, kuriuos balandžio 17 ir 18 dienomis išskirtiniame Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (Rinktinės g. 2) organizuoja Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija. Muziejaus lankymas abi dienas bus nemokamas, o penktadienį kas valandą vyks ir nemokamos edukacinės ekskursijos skirtingomis temomis – nuo pasakojimo apie pirmąją Vilniaus elektrinę iki tradicinės ir alternatyvios energetikos apžvalgos. Daugiau informacijos ir renginių programa – www.nlea.lt.
Pranešime komentuotą apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko 2015 m. kovo 19-26 d. „Lietuvos energija“, UAB, užsakymu. Tyrimo rezultatai atspindi 1090 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida – plius/minus 3 proc.
