Vėjuoti orai gruodį prisidėjo prie elektros pigimo Lietuvoje
2018 m. gruodį – trečią mėnesį iš eilės – elektros kaina Lietuvoje pigo. Lyginant su ankstesniu mėnesiu ji mažėjo 3,3 proc. ir pasiekė 53,62 EUR/MWh. Prie žemesnės vidutinės elektros energijos kainos prisidėjo išaugusi energijos gamyba vėjo jėgainėse – Lietuvoje gruodį ji didėjo 16,6 proc., dalyje kitų regiono šalių – dar daugiau.
Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje palaipsniui mažėja nuo spalio mėnesio. Po rugsėjį fiksuoto piko, kuris buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus, gruodį kaina grįžo į 2018 m. vasaros viduryje buvusį lygį.
„Elektros gamybos šuolis vėjo jėgainėse padėjo kompensuoti dėl atšalusių orų augusią energijos paklausą, kuri galėjo vėl padidinti elektros kainą. Tačiau vėjuoti orai gruodį reikšmingai išaugino elektros gamybą tokio tipo jėgainėse daugelyje regiono šalių: Lenkijoje – 45,8 proc., Vokietijoje – 45,1 proc., Skandinavijoje – 10,9 proc. Vidaus rinkoje generacija vėjo elektrinėse augo daugiau nei 16 proc. Tai padėjo išlaikyti kainos mažėjimo tendenciją Lietuvoje”, - sako Ainis Kavaliauskas, „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius.
Žemesnei kainai įtakos taip pat turėjo ir augusi elektros gamyba atominėse elektrinėse Skandinavijoje. Lyginant su lapkričiu, šių jėgainių sugeneruotos elektros apimtys padidėjo daugiau nei dešimtadaliu – 10,7 proc.
Anot A. Kavaliausko, 2019 m. pradžioje elektros kainų dinamikai didžiausią įtaką veikiausiai vėl turės oro sąlygos, tačiau ją koreguos ir techniniai veiksniai. Vienas jų – gruodžio 27 d. prasidėjęs ir iki kovo pabaigos planuojamas vieno iš Švedijos atominės elektrinės Ringhals blokų remontas (instaliuota galia 904 MW). Ši 4-ių blokų jėgainė yra didžiausia Švedijoje ir per metus sugeneruoja elektros kiekį, prilygstantį apie 15 proc. viso šios šalies elektros suvartojimo.
Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje palaipsniui mažėja nuo spalio mėnesio. Po rugsėjį fiksuoto piko, kuris buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus, gruodį kaina grįžo į 2018 m. vasaros viduryje buvusį lygį.
„Elektros gamybos šuolis vėjo jėgainėse padėjo kompensuoti dėl atšalusių orų augusią energijos paklausą, kuri galėjo vėl padidinti elektros kainą. Tačiau vėjuoti orai gruodį reikšmingai išaugino elektros gamybą tokio tipo jėgainėse daugelyje regiono šalių: Lenkijoje – 45,8 proc., Vokietijoje – 45,1 proc., Skandinavijoje – 10,9 proc. Vidaus rinkoje generacija vėjo elektrinėse augo daugiau nei 16 proc. Tai padėjo išlaikyti kainos mažėjimo tendenciją Lietuvoje”, - sako Ainis Kavaliauskas, „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius.
Žemesnei kainai įtakos taip pat turėjo ir augusi elektros gamyba atominėse elektrinėse Skandinavijoje. Lyginant su lapkričiu, šių jėgainių sugeneruotos elektros apimtys padidėjo daugiau nei dešimtadaliu – 10,7 proc.
Anot A. Kavaliausko, 2019 m. pradžioje elektros kainų dinamikai didžiausią įtaką veikiausiai vėl turės oro sąlygos, tačiau ją koreguos ir techniniai veiksniai. Vienas jų – gruodžio 27 d. prasidėjęs ir iki kovo pabaigos planuojamas vieno iš Švedijos atominės elektrinės Ringhals blokų remontas (instaliuota galia 904 MW). Ši 4-ių blokų jėgainė yra didžiausia Švedijoje ir per metus sugeneruoja elektros kiekį, prilygstantį apie 15 proc. viso šios šalies elektros suvartojimo.
