Vilniaus kogeneracinė jėgainė pasirašė sutartį dėl biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio projektavimo
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) pasirašė sutartį su UAB „Hidroterra“, kuri atliks likusius biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio projektavimo darbus bei suteiks projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
Pagal pasirašytą sutartį projektuotojas turės baigti rengti darbo projektą, detalizuojant statybos darbams vykdyti trūkstamus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies sprendinius. Taip pat visu statybos periodu atliks projekto vykdymo priežiūrą. Sutarties vertė sieks kiek daugiau nei 1 mln. eurų be PVM.
„Pasirašyta sutartis yra viena iš pagrindinių sutarčių, reikalingų užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio statybos darbus. Jėgainėje planuojama pastatyti modernius šilumos ir žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumus, kurie netolimoje ateityje leis vilniečiams tiekti dar daugiau saugios ir konkurencingos energijos. Be jau pasirašytos sutarties, artimiausiu metu tikimės baigti pirkimų procedūras ir pasirašyti sutartis dėl biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio statybų valdytojo paslaugų bei dėl biokuro kogeneracinės jėgainės pastatų ir statinių rangos darbų“, – sako VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.
Naujos sutartys sudaromos po to, kai restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrovė „Rafako“ tapo nepajėgia finansiškai ir techniškai užbaigti darbus ir VKJ turėjo nutraukti su ja sutartį.
Apie VKJ:
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.
Jėgainėje energija nuo praeitų metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Planuojama, kad atliekų jėgainė per metus sutvarkys ir energija pavers apie 160 tūkst.t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama daugiau kaip 400 tūkst. t biokuro. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
